Dvaro g. 15, LT-86111
Kelmė, tel. (8 427) 61 065
Faks. (8 427) 61 065
kelmesmuziejus@takas.lt

Get Flash to see this player.

Muziejaus darbo laikas:
Pirmadienį – penktadienį – 8–12 val., 13–17 val.
Vasaros metu:
pirmadienį – penktadienį – 8–12 val., 13–17 val.
šeštadienį – sekmadienį – 10–14 val.


Svirnas - tai grūdams laikyti skirtas pastatas, svarbūs švariojo kiemo užstatymo komponentas. Šiems pastatams vadinti lietuvių kalboje vartojami du žodžiai: svirnas ir klėtis, turintieji tą pačią reikšmę, bet skirtingai paplitę krašte.

Svirnai ir gilioje senovėje (X a.pradžioje) vaidino svarbų vaidmenį ne tik atskirose baltų sodybose, bet piliakalniuose ir pilyse. Apie svirnus, kaip būdingus lietuvių sodybų pastatus, plačiau kalbama XVI – XIX a. dvarų, kaimų, miestelių inventoriuose.

Dažniausiai tai atskiras pastatas sodyboje, tik labai retais atvejais svirnas jungiamas su kitu ūkiniu pastatu. Svirnui parenkama gražiausia vieta lietuvių sodybose, jo pagrindinis fasadas orientuojamas į švarųjį kiemą. Namų prieangiai ir svirnų priesvirniai (prieklėčiai), kaip architektūriniai komponentai, suteikia švariajam kiemui jaukumo, grožio.

Daugiausia svirnai buvo statomi iš medžio. Svirnuose taikytos tos pačios konstrukcijos, kaip ir kituose mediniuose pastatuose. Tačiau svirno funkciniai reikalavimai vertė taikyti ir naujas statybines priemones: pirmiausia atsiranda pamatai, pakelti aukščiau nuo žemės ant akmenų, kad galėtų prapūsti vėjas. Seniau svirnai buvo statomi ant neaukštų stulpų. Tai buvo daroma, siekiant sudaryti erdvesnį vėjo prapučiamą posvirnį grūdų vedinimui. Tokie svirnai Lietuvoje buvo statomi dar XVI-XVII a.

Medinių svirnų sienos yra ręstinės iš apvalių, aptašytų arba apipjautų rąstų, sujungtų į kertes arba sąsparas. Svirnuose dažnai iškertami didesnių ar mažesnių matmenų langai.

Priesvirnių konstrukcija yra įvairi: šoninių sienų viršutiniai rąstai išleidžiami vis ilgiau ir nupjaunami įžambiai. Ant jų skersai uždedami du rąstai, sudarantieji pastogę-užlas. Svirno apačioje taip pat ištraukiami vienas, du, o kartais ir trys rąstų vainikai ir sudaromas pakeltas nuo žemės priesvirnio pagrindas. Dėl konstrukcinio stiprumo ant priesvirnio ilginio stulpeliais paremiamos užlos ir gaunamas pilnai išvystytas priesvirnis su kolonėlėmis.

Seniausių svirnų lubos ir grindys darytos iš storų, skeltų lentų.

Svirnų stogai daugiausia yra paprastos gegninės konstrukcijos. Svirnai daugiausia buvo dengiami šiaudais, kai kur nendrėmis. Gana daug svirnų dengiama stiegėmis (čerpėmis), malksnomis (gontais) ir skiedromis. Neretai jie turi dideles pastoges.

Daugumos svirnų vidaus patalpų skaičius nuo 1 iki 6. Javams skirtose patalpose svarbiausi įrengimai yra aruodai. Jie suręsti iš rąstelių arba sukalti iš storesnių lentų (apie 0,75 – 1 m aukščio, plotis 1,20 – 1,60 m, viršutiniai aruodai yra siauresni).

Durys yra labai svarbus svirnų architektūrinis elementas. Jose sukuriama įdomių puošybos motyvų ir ornamentų. Seniausios ir paprasčiausios stačiakampės formos svirnų durys buvo daromos iš paprastų vertikalių vienos eilės lentų. Vėliau stiprumo ir grožio sumetimais durų išorinė pusė buvo užkalama antra lentų eile horizontaliai arba įžambiai. Lentelės prikalinėjamos specialiomis kalvių darytomis vinimis su dekoratyvinėmis galvutėmis. Apyrakčiai, vyriai ir kitos detales apipavidalinamos ornamentais.

Svirnas pagal stilių yra grynai liaudiškų tradicijų medinis pastatas. Pirmą kartą dvaro aprašuose Kelmės dvaro svirnas paminėtas 1716 m. XIX a. pr. inventoriuose rašoma, kad tai pastatas „ ant mūro pamatų iš tašytų rąstų suręstas ir šiaudais dengtas. Jame yra 4 skyriai, iš priekio paremti. Viršuje, abiejuose galuose po 2 vidutinio dydžio langus iš 4 stiklų.” XX a. pr. nuotraukoje svirno pietrytiniame fasade vietoje langų jau buvo įrengtas keltuvas. Nuo to laiko pastatas pakito labai nežymiai.Svirnas turi šias patalpas : priesvirnį, aruodų patalpą, dvi centrines kamaras , dvi kamarėles bei galinę kamarą. Iš aruodų patalpos yra mediniai laiptai į pastogę.

Svirno vertė jo ilgoje istorijoje. Tai seniausias tokio tipo medinis svirnas Lietuvoje. Pastatas pasiekė mūsų laikus mažai pakitęs, išlaikęs savo pirmykštį tūrį, fasadų struktūrą bei medžiagiškumą. Svarbu ir tai, kad svirnas savo funkciją pakeitė labai neseniai.

Paskutinį dešimtmetį Kelmės dvaro svirnas buvo avarinės būklės: dalis medinių sienų pažeista puvinio, stogas ir perdanga pažeista grybo.Tai kėlė grėsmę vertingo paveldo objekto išlikimui, pastatas neatitiko higienos ir saugos reikalavimų, nebuvo pritaikytas viešųjų paslaugų teikimui. 2008-2009 m. buvo vykdomas svirno restauracijos ir pritaikymo projektas.

Kelmės dvaro svirnas stovi sodybos š.r. dalyje. Jo pamatai yra akmenų mūro, juostiniai. Vidaus sienos ir pertvaros – medinės, karkasinės. Perdangos - medinės, sijinės. Stogas dvišlaitis, pusvalminis, dengtas skiedromis. Stogo konstrukcija – gegninė, medinė. Svirnas – vieno aukšto su pastoge. Pastato planinė struktūra nekoridorinė jungtinė. Tūrinė struktūra – kompaktinė. Svirnas pasižymi maloniomis išilgintomis proporcijomis, nors jos ir padiktuotos grynai utilitarinių reikalavimų.

Fasadų architektūrinio dekoro elementų nėra. Pagrindinė fasado puošmena – išlikusios 4 autentiškos durys. Durys – vienvėrės, medinės, apkaltos lentomis “eglute”. Vinys – kalvių darbo. Išliko autentiški vyriai, apyraktė ir užraktas. Duris aprėmina masyvios durų staktos ir lamperijos. Dvaro laikotarpiu centrinio pagrindinio fasado dalis buvo įtraukta, fasado plokštumoje paremta trimis stulpais.

Pastato interjeras utilitarus ir paprastas. Planinė struktūra nežymiai pakito.




Copyright © 2009 Kelmės dvaro sodybos SVIRNAS adm zone. Sprendimas: V studija